Gimė 1979 m. Kaune. Gyvena ir dirba Vilniuje. Mokėsi Kauno Dailės gimnazijoje, Vilniaus Dailės Akademijoje. Rengia parodas (vienas jaunųjų menininkų projekto-parodos “Mafia” kuratorių), iliustruoja knygas, rašo dailės kritikos straipsnius. 2003 laimėjo I vietą proginės monetos konkurse Pažaislio kamaldulių vienuolynui, 2004 - I vietą Hanza banko organizuotame skulptūros konkurse “Gyvenk visą gyvenimą” (skulptūra - “Europos parke”). Nuo 2005 – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Parodose dalyvauja nuo 1998.



Personalinės parodos:

2005

- „Paroda skirta vasario 16 –ajai“ 2005, galerija „Akcija „M‘“, Molėtai.



2003

- „Lesyklėlė demonams“, galerija „Stiklo karoliukai“, Vilnius.



Grupinės parodos:

2006

- „Ekscentriški objektai“, Galerija „Vartai“, Vilnius.
- „Grafika, skulptūra 2006. Erdvė, plokštuma, kūnas“ , Šiuolaikinio meno centras, Vilnius.


2005

- „Prostyr“ Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos dailės paroda, Lvovas, Ukraina.
- 8 -oji Baltijos regiono šalių grafikos bienalė, Karaliaučiaus dailės galerija, Karaliaučius, Rusija.
- Kauno meno bienalė „Textile 05“, M. Žilinsko galerija, Kaunas.


2004

- „On the road.Still“ tarptautinis menininkų simpoziumas, Drosendorf, Austrija.
- „EURO 26“, J. Baltrušaičio namai, Maskva, Rusija.


2003

- „Mes ateinam", Šiuolaikinio meno centras, Vilnius.
- Ketvirtoji tekstilės meno bienalė „Geroji ir išvirkščioji pusės“, M. Žilinsko galerija, Kaunas.


2002

- „Meno pauzė”, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius.
- „Baltic babel”, projektas „Involved”, galerija „Roseum”, Švedija.




Pristatomi Mariaus Zavadskio darbai:

1. „Didysis brolis“ tonuotas gipsas, siuvinėjimas karoliukais; 2005

Didysis brolis. Lenino profilis, autoriaus pradėtas daryti jau bene prieš 2 d-mečius. Dar darželyje nužiūrėjęs ant sienos kabantį portretą jį nupaišė. Taigi dabar jis atgijo tonuoto gipso pavidale, su įtaisyta ir karoliukais siuvinėta akimi. Šis darbas primena tuos laikus, kai kiekviename įstaigos kabinete, kiekvienoje mokyklos klasėje ar net darželinukų grupėje kabojo didžiojo vado atvaizdas, viską regintis ir viską stebintis. Tartum apvaizdos akis bažnyčioje virš altoriaus. Tik tuo metu religija buvo viena - didysis vadas Leninas, jo žygdarbiai ir pasiekimai.

2. „Palmė“ metalas, plastikas, putų polistirolas, audiniai; 2005

3. „Karuselė“ plienas; 2005.

Žaisminga skulptūra „Karuselė“ buvo sukurta Hansabanko skulptūros konkursui „Gyvenk visą gyvenimą". M. Zavadskis apeliuodamas į stresų ir rutinos kasdien varginamų žmonių gyvenimą, sukūrė amžiną gyvenimo ratą simbolizuojantį kūrinį. Skulptūra - karuselė – atrakcionas leidžia pačiam žiūrovui sudalyvauti meno kūrinyje ir tarsi voverei joje pasisukti.

4. „Liepsnojanti palapinė„ metalas, putų polistirolas, audiniai; 2004

5. „Ciuciuko butukas“; metalas, polimerinis glaistas, putų polistirolas, audiniai; 2003

6. „Fufaikė“ drobė, akytas polietilenas, skaitmeninė spauda; 2003

7. „Ex oriente lux“; epoksidinė derva, fotokeramika, elektros lempa; 2001

Spaliuko žvaigždutę primenanti kompozicija "Ex oriente lux", kurioje vietoje jauno Uljanovo įklijuota šeimyninė fotografija - laimingos socialistinės vaikystės reminiscencija.

8. „Plikšis“ , metalas, plastikas, polimerinis glaistas, dirbtinės gėlės; 2000



Mariaus Zavadskio kūrybos pristatymas:

Marius Zavadskis savitai demonstruoja savo kūrybines nuostatas dabartinės skulptūros kontekste. Spalvomis, medžiagomis bei technikomis margi kūriniai siekia atspindėti eklektišką ir pabirą aplinkos vaizdą. Savo darbuose Marius su humoru interpretuodamas realybę ironiškai bei dviprasmiškai tyrinėja tikrovę, sureikšmina tai, kas banalu. Ir priešingai banalius dalykus paverčia tuo, kas yra reikšminga. Jis tai pasiekia pasitelkdamas ryškias spalvas, netikėtas medžiagas, tokias kaip plastikinės gėlės, spalvota medžiaga, karoliukai. Mariaus skulptūros primena didžiulius, keistokos išvaizdos žaislus, kruopščiai susiūtus ir pasiuvinėtus, o ne monumentalius akmens ar medžio objektus. Taip jis griauna stereotipinę skulptūrą, kurdamas daugiasluoksnius kūrinius. Jis imasi nagrinėti tokias temas, kaip šventenybė, sakralumas, religija ir jų vieta visuomenėje. Palygint daug dirba su sovietine tematika (jos neneigia, gal būt savotiškai ilgisi) tai lyg atsparos taškas daugeliui kūrinių, kurie kvestionuoja tiek praeitį, tiek dabartį, bet labiausiai jie skeptiški ateities atžvilgiu.

Ironija bei dviprasmybė - tai pagrindiniai Mariaus tikrovės tyrinėjimo įrankiai.

I.K., 2007