Biografija
Gimė 1979 Kaune, kuria ir gyvena Vilniuje. 1998 – 2004 mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, skulptūros katedroje. 2001 m. semestrą mokėsi Plymouth’o universitete, vaizduojamojo meno fakultete. 2002 m. dalyvavo Zalcburgo vasaros stovykloje, Ilja Kabakovo klasėje. 2000 – 2003 parodose dalyvavo su bendrais grupės Blizgė projektais kartu su menininkais Mindaugu Lukošaičiu ir Roku Petruškevičium. Nuo 2003 metų dalyvauja tarptautinėse parodose.

Personalinės parodos
2005
- Atvykimai (Arrivals), Oksfordo modernaus meno galerija, D. Britanija

2004
- Raudona juodame, IBID Projects, Vilnius

Grupinės parodos

2005
- Lėtas judėjimas, Parodų rūmai, Klaipėda

2004
- 7, Galerija Intro, Vilnius
- Berniukai ir mergaitės (Boys and Girls), Nacionalinė dailės galerija Zachęta, Varšuva

2003
- 2 Show. Jaunas menas iš Latvijos ir Lietuvos, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
- Grupės Blizgė paroda, Meno projektų studija, Vilnius


Pristatomi Žilvino Landzbergo darbai

1. RAUDONA MĖLYNAME
Putoplastas, gipsas, aliejiniai dažai
2004

Tai instaliacija, pratęsianti autoriaus tyrimą apie galios mainus, tačiau šįkart nebūdingai konkrečiai inscenizuojanti temą nokauto epizodu – sceninės užuolaidos fone jis konstruojamas iš dviejų gigantiškų imtynininkų figūrų ir ką tik įvykusio kruvino veiksmo pėdsakų. Agresyvios akimirkos organika čia neutralizuojama sintetinių medžiagų pagalba – blizgūs užapvalintų figūrų paviršiai, ryškios spalvos ir stilizuotas išdidinimas dramą verčia žaisline ir patogia vartoti.

2. PIEŠINIAI
2004

Dokumentuoja tarpinius projektų etapus ir papildo juos konkretesne semantine medžiaga. Dėl autoriui būdingo nuoseklaus teminio tyrimo šie piešiniai skaitytini ir kaip savarankiški kūriniai.

3. SKONIS
Putoplastas, gipsas, aliejiniai dažai
2004

Trys milžiniški įvairių spalvų putoplastiniai prezervatyvai neneša nė užuominos apie natūraliai šio įrankio funkcijai priskirtinus fiziologinius pavidalus ar emocines reikšmes. Jas iš esmės gožia toli pažengusi prekinė išvaizda kaip visuotinio, visokeriopo ir visapusiško vartojimo ženklas.

4. HERMAFRODITAS
Įvairi technika
2003

Ši instaliacija, sumontuota tarsi iš atsitiktinai išbarstytų radinių - šiuolaikinei miesto kultūrai priskirtinų objektų dalių – pusės riedutininkų rampos, nukritusios šviečiančios iškabos raidės, sportinis suktukas ir lenktyninės mašinos dalis - fiksuoja kasdienio srauto fragmentiškumą, bet užfiksuota nuotrupų atranka išmatuoja tavo perspektyvą ir gyvenimo būdą mados šaunumo požiūriu.

5. DO IT, OK!
Plakatai
2003

Minimalistiškai inscenizuoja švelnų neoliberalistinį ping pongą - patrauklių imperatyvų ir jų reakcijų automatizmą bei šių operacijų nepastebimumą.

6. LAUKAS
Spalvota kiliminė danga
2002

Žaliai raudona kiliminė danga, primenanti teniso aikštelę, referuoja į areną bet kokiam veiksmui, tik pabrėžia neišvengiamai griežtas žaidimo taisykles ir erdvę, sutartinėmis spalvomis aiškiai sužymint pagrindines ir užribio, reprezentacines ir marginalias teritorijas bei zonas, kuriose leistina arba pavojinga veikti.


Žilvino Landzbergo kūrybos pristatymas

Žilvino Landzbergo objektai ir emocingai situacijų fragmentus inscenizuojančios instaliacijos analizuoja ir pačios technologijos pasirinkimą. Menininkas tiria objekto santykį su erdve, ypatingai šiuo metu itin sparčiai kintančia socialine erdve. Jo kūriniai ironizuoja savo pačių atsiradimo misiją bei ieško efekto galimybės intensyvaus vaizdų ir produktų tranzito pilnoje aplinkoje.
Kritikuodamas šiuolaikinę perprodukcijos ir vartojimo kultūrą, o drauge “lengvų” technologijų įsivyravimą meno praktikoje, Žilvinas Landzbergas pastaruoju metu refleksyviai pabrėžia tarpinius savo projektų vystymo etapus – piešinius ir galutinį idėjos realizavimą medžiagoje. Norėdamas suintensyvinti komunikaciją, menininkas, pasitelkdamas plakato principą, eklektiškai kombinuoja ir lygina žiniasklaidos generuojamus šablonus. Jį domina objekto formos, medžiagiškumo, spalvos ir referencijų junginiai. Daug dėmesio skiriama spalvai – įvedant agresyvius disonansus, siekiama dekonstruoti jau atsiradusią formą ir medžiagos savybes, taip auginant kūrinio jausmingumą. Tokia strategija atkartoja prieštaringą menininko patirtį, iš vienos pusės nuolatos susiduriant su virtualėjančiomis bendravimo formomis, iš kitos pusės stebint temperamentingus savo gyvenamoje aplinkoje vykstančius siužetus - tankios geležinkelio stoties rajono kasdienybės fragmentus, išsiskiriančius intensyviu socialiniu tranzitu ir mainų strategijomis, agresyviu ir familiariu kūniškumu bei išgyvenimo taktikų įvairove.

Ūla Tornau, 2005