Biografija
Gimė 1975 Gedgaudžiuose, Kretingos rajone, gyvena ir dirba Vilniuje. 1995 – 1996 studijavo dizainą Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje. 1996 – 2000 studijavo fotografiją ir videomeną Vilniaus dailės akademijoje (menų bakalauras), o 2000 – 2002 toje pačioje akademijoje – fotografiją ir medijų meną (magistro laipsnis). Nuo 1998 dalyvauja šiuolaikinio meno parodose Lietuvoje ir užsienyje, kuria menininkų rezidencijose užsienyje.

Grupinės parodos

2004
- Nekaltybės likučiai (Remains of Innocence), Galerija „Chapter“, Kardifas (Didžioji Britanija)

2003
- 2 Show. Jaunieji Latvijos ir Lietuvos menininkai, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
- 24 / 7 Wilno - Nueva York (visą parą), Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
- Susitikimo vieta: Šiaurės Europos vaizduojamieji menai (Meeting Place: North European Contemporary Art), keliaujanti paroda: Gioteburgas (Švedija), Stavangeris (Norvegija), Helsinkis, Vilnius, Ryga, Talinas, Stokholmas

2002
- Gryname ore, Galerija „ARTeritorija”, Kaunas
- Lithuanian Insight: Photography 1960 to Now, Fotografie Forum International, Frankfurtas prie Maino (Vokietija)
- Tarptautinis seminaras Apie mieguistumą: Šiuolaikinio meno ir kultūros simptomai ir tendencijos (On Somnolency: Symptoms and Tendencies in Contemporary Art and Culture), suorganizuotas kartu su Irma Stanaityte ir Jurgita Remeikyte rezidencijos metu, Forum Stadpark, Gracas (Austrija)
- ArtGenda 2002, IV Tarpdisciplininė Baltijos šalių jaunųjų menininkų bienalė, Hamburgas (Vokietija)
- Europa objektyve, Vilniaus dailės akademijos studentų fotografijos paroda, Savivaldybės ir Rotušės aikštės, Vilnius
- Baimės, Galerija „Arka“, Vilnius
- Akcijos ir intervencijos NIFCA rezidencijos metu Skarhamne (Švedija)

2001
- Pono Fluxus beieškant (Looking for Mr. Fluxus), Galerija „Art in General“, Niujorkas
- Paralelinės Progresijos 2. Svetimas, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
- Savigarba. Lietuvos dailė 01, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
- ACID foto, Šiaulių dailės galerija, Šiauliai
- Art Primeur 2001, Dordrechtas (Olandija)
- Nato sienos, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
- Tarptautiniai susitikimai: Paryžius – Berlynas (Rencontres internationales Paris/Berlin), La Grande Halle, Paryžius

2000
- Paralelinės Progresijos. Padaryti ir nepadaryti darbai, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
- Jaunųjų menininkių fotografijų paroda Fotoantropologija, A. Mončio namai-muziejus, Palanga
- Vilniaus menininkų paroda jūros tema Apie tai, A. Mončio namai-muziejus, Palanga
- Naujosios dramos akcija, Senoji spaustuvė, Vilnius
- Videofilmų festivalis Videosrautas, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
- Sapnų gaudytojas (Dreamcatcher), Tarptautinis videomeno ir trumpametražio kino festivalis, Kijevas
- Be dešimt devynios, Galerija „Padvalas“, Vilnius

1999
- Apie tai, Klaipėdos dailės parodų rūmai, Klaipėda
- Dailės simpoziumas Mėlyna-raudona, Plungė
- Autoportretas, Galerija „Akademija“, Vilnius

1998
- Prancūzijos/Baltijos šalių/Šiaurės šalių videomeno ir naujų medijų festivalis (French-Baltic-Nordic Video and New Media Festival), Talinas, Alingsos (Švedija)

Darbai
1. „Kalnelis“, 1997, Kalniškiai, nespalvota fotografija. Pasitelkiant fotografijas, modeliuojamas landšaftas. Kaip kuriamas peizažas, kokios jo sudėtinės dalys? Vaizdo konstravimas ir fragmento dauginimas keičiant žiūros tašką – daug kartų pakartota to paties motyvo nuotrauka fiksuoja ne laiko, bet erdvės kaitą.
2. „Pro langą“, 1997, 1998, 1999, Vilnius, nespalvotos fotografijos. Menininkė fotografuoja tą patį vaizdą pro langą trejus metus iš eilės. Per tą laiką keičiasi fotografuojamo namo išorė, bet nesikeičia autorės pozicija. Manipuliuodama camera obscura ji „atstumia“ ir išlenkia priešais esantį namą virualiai sukurdama sau daugiau erdvės.
3. „Autobusas Nr. 1: Geležinkelio stotis - Oro uostas“, 2000, Vilnius, videoinstaliacija. Fiksuojamas vaizdas, matomas pro prasiveriančias duris pirmutinėje ir paskutinėje autobuso Nr. 1 maršruto stotelėje. Keliavimas dabar „susitraukė“ laike ir erdvėje – liko tik atvykimo ir išvykimo vietos, tarp kurių tęsiasi neapibrėžta laukimo erdvė. Neatsitiktinai pasirinktas maršrutas tarp geležinkelio stoties ir oro uosto. Greta esančiuose dviejuose ekranuose atsidarančios ir užsidarančios autobuso durys atitinka širdies ritmą ir primena kameros užuolaidėlės judėjimą. Kartu permąstoma ir mechaninės reprodukcijos prigimtis.
4. „Spektras“, 2000, Vilnius, video ir skaidrių instaliacija. Nufotografuotos septynios vaikų žaidimų aikštelės su skirtingų spalvų metalinėmis žaidimų konstrukcijomis. Eksponuojamos greta juos sudaro tarsi savaitinį kasdienybės ciklą, tačiau kiekvieną dieną viena iš instaliacijos dalių „atgyja“ – skaidrė pakeičiama trumpu tos pačios vietos videovaizdu. Ciklinis laikas derinamas su linijiniu suartina mitą ir realybę.
5. „Moterų portretai“, 2001, Vilnius, spalvotos fotografijos. Fotografuojamos uniformuotos moterys: policininkės, sportininkės, dantistės, oro uosto darbuotojos. Ar uniforma garantuoja socialinį ir fizinį saugumą?
6. „Saviveikla“, 2002, Vilnius, spalvotos fotografijos. Miestų palnavimas – vienas iš visuomenės kontroliavimo būdų. Autorė tyrinėja saviveiklą architektūroje – kaip žmonės plečia, pristato, perstato savo namus. „Pasidaryk pats“ principas atveria netikėtus erdvinius sprendimus, kurie kartais balansuoja ant kičo ribos. Kartu tai – galimybė išreikšti save, pradėti reformas nuo „savo kiemo“.
7. „Butas“, 2002, Vilnius, instaliacija (video, fotografijos). Stebėjimas ir kontrolė tapo įprastu šiuolaikinio žmogaus būviu. Menininkė pasirenka naujųjų lietuvių butą, įrengtą pagal jų skonį, ir tiesiogiai transliuoja jo vaizdą į galeriją. Kartu eksponuojamos ir buto nuotraukos. Taip miesčioniška estetika pakylėjama iki „aukštojo“ meno rango ir kvestionuojamos meno, galerijos, skonio ribos. Stebėtojas ir stebimasis susikeičia vietomis.
8. „Takelis/Vilnius/Naujamiestis“, 2003, spalvotos fotografijos. Fotografuojami takeliai palei standartinius didmiesčių namus. Namų beveik nesimato, todėl vaizdai primena kaimo peizažą. Kartu atskleidžiama, kad joks miesto planavimas ir griežti tvarkos reikalavimai nenugalės individualių poreikių ir noro savaip „prisijaukinti erdvę“.
9. „Prekybos centras/Tik personalui“, 2003, Vilnius, spalvotos fotografijos. Fotografuojamos pagalbinės, tik personalui skirtos prekybos centrų patalpos. Įdomu, kad čia dar griežčiau veikia taupumo ir kontrolės dėsniai – beveik visur tvyro prietema, dega tik viena lempa (taupoma elektra). Žmonių fotografijose nėra, o tai dar labiau išryškina šių vietų šaltumą.
10. „Apie mieguistumą“ (kolaboracinis projektas kartu su Irma Stanaityte ir Jurgita Remeikyte), 2002, Gracas (Austrija), Kaunas. Tai daugialypis projektas, tyrinėjantis mieguistumo fenomeną šiuolaikiniame mene ir kultūroje. Tyrimo formos – pačios įvairiausios: tarptautinis seminaras Grace, garsinė instaliacija Graco turizmo informacijos biure, vakarėlis nuomojamame bute, kelionė į Veneciją, paroda Kaune. Virtualiai su tyrimo rezultatais supažindina interaktyvi kompaktinė plokštelė – katalogas „Apie mieguistumą“, 2003.

Almos Skersytės kūrybos pristatymas
Alma Skersytė – fotografė ir videomenininkė, kuri savo darbuose tyrinėja žiūrėjimą kaip galios aktą. Menininkei svarbus pats žvilgsnio konstravimo procesas, o kartu – kaip žvilgsnis „redaguoja“ aplinką. Ir atvirkščiai – kaip aplinkinė erdvė diktuoja savęs suvokimo procesus. Paprastai tariant, Skersytei rūpi erdvės (de)konstravimas laike. Atkakliai jungdama iš pažiūros nesusijusias vietas (pavyzdžiui, naujojo lietuvio butą ir galeriją), ji nuosekliai įgyvendina erdvių pliuralumo principą. Nors menininkė nėra savo kuriamų metanaratyvų veikėja, jos buvimas „už kadro“ visada jaučiamas. Filmuodama ir fotografuodama ji leidžia žiūrovui pasijusti „stebinčia kamera“, būti nepasiekiamam ir kartu galingam stebėtojui. Bet (kaip ir tikros stebėjimo kameros) žiūrovo regos laukas yra apribotas konceptualiais rėmais. Pavyzdžiui, tik pirmojoje ir paskutiniojoje maršruto stotelėje atsidarančiomis ir užsidarančiomis durimis. Tam tikro rėmo funkciją, atskiriančią Skersytės pasirenkamas erdves nuo visų kitų, atlieka ir nuoseklus specifinių filmavimo / fotografavimo vietų pasirinkimas. Tai gali būti vaikų žaidimo aikštelės, oro uosto salės, pagalbinės prekybos centrų patalpos, pačių gyventojų perstatyti namai arba žolėje palei daugiaaukščius išminti takeliai (veikiau kaimo, nei miesto peizažo atributas). Žmogaus buvimas šiose vietose yra ne tiesioginis, o numanomas iš paliktų jo veiklos pėdsakų. Menininkei daug svarbiau – peizažas, o į kadrą patekę žmonės dažniausiai tėra atsitiktiniai praeiviai. Tačiau iš pažiūros tušti miestovaizdžiai yra itin glaudžiai susiję su žmogaus kūnu ir gyvenimo ritmu. Prieš mūsų akis ekrane lėtai atsiveriančios ir užsiveriančios durys primena širdies plakimą ir savaip hipnotizuoja. Kasdienybės rutiną be jokio patoso Skersytė paverčia ritualu. Laikas čia vaidina lemiamą vaidmenį. Sustingęs ciklinis laikas, kuriame tarsi nieko nevyksta, tik truputį „pasislenka“ pasikartojantis vaizdas pro langą. Ir kartu pašėlusiai lekiantis linijinis, istorinis laikas, kurio sekundes skaičiuoja praeivių žingsniai. Įdomiausia, kad vienoje videoinstaliacijoje menininkė sugeba suderinti abu laikus: taip septynias savaitės dienas atspindinčios septynios projekcijos yra ir statiškos, ir judrios – kiekvieną dieną „atgyja“ vienas vaizdas. Būdama jautri „kitų erdvių“ (de)konstruotoja, Skersytė tuo pat metu yra ir jų metraštinikė – pačia plačiausia prasme.
Laima Kreivytė, 2004

Bibliografija
1. Austėja Čepauskaitė, “Septynių dienų spektras”, 7 meno dienos, 2000 m. lapkričio 11 d.
2. Virginijus Kinčinaitis, “Acid kompaktas ir moksliniai fotografijos impulsai”, Šiaulių kraštas, 2001 m. kovo 15 d.
3. Art Primeur 2001, exhibition catalogue, Centrum Beeldende Kunst Dordrecht, The Nederland.
4. Nato sienos / Walls for Nato, parodos katalogas, Vilnius, Šiuolaikinio meno centras, 2001.
5. Savigarba. Lietuvos dailė 01 / Self-Esteem. Lithuanian Art 01, parodos katalogas, Vilnius, Contemporary Art Centre, 2002, p. 166-167.
6. Lithuanian Insight: Photography 1960 to Now, exhibition catalogue, Contemporary Art Information Centre of the Lithuanian Art Museum, Vilnius, 2002, p. 9, 85.
7. Laima Kreivytė, „Saviveikla Architektūroje” in 7 meno dienos, 2002 m. liepos 19 d. #29(531)
8. Looking for Mr. Fluxus, exhibition catalogue, Art in General, New York, USA, 2002.
9. Meeting Place: North-European Contemporary Art, exhibition catalogue, Gothenburg, Sweden, 2003.
10. 24 / 7, exhibition catalogue, Vilnius, Contemporary Art Centre, 2003