Biografija

Gimė 1981 m. Alytuje. 1998-2000 m. mokėsi Jaunojo architekto mokykloje prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. 2000-2002 studijavo architektūrą Kauno technologijos universitete. Nuo 2003 Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuoja aktoriaus–šokėjo specialybę (kurso vadovė Aira Naginevičiūtė).

Dalyvavo kursuose ir seminaruose: Elizabeth Lyseng (Norvegija), Jonathan Burrows ir Adrian Heathfield (Jungtinė Karalystė), Tatjana Gordejeva (Rusija), Michael Diekamp (Vokietija), Andrea Buckley (Jungtinė Karalystė), Laura Graham (Vokietija / Kanada), Aleksandras Pepeliajevas (Rusija), Hansas-Joachimas Davidas (Vokietija / Prancūzija), Maria Saivosalmi ir Andrius Katinas (Lietuva / Suomija), Germaine Acogny(Prancūzija / Senegalas), Paulius Budraitis (Lietuva / JAV).


Trumpas kūrybos aprašymas

Choreografijos darbai:

2006 Nemiga
2005 Sankryža (kartu su Tautvilu Gurevičium), Menų spaustuvė


Vaidmenys šokio spektakliuose:

2006 Fragmentai iš jų istorijos. Choreografas Tautvilas Gurevičius, Miniatiūrų vakaras, Menų spaustuvė
2006 Giacomo Puccini. Madamme Butterfly. Režisierius Anthony Minghella, choreografė Carolyn Choa (Jungtinė Karalystė), Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
2005 Pėdsakai. Choreografas Vytis Jankauskas, Vyčio Jankausko šokio trupė
2005 Sigitas Parulskis. Vienatvė dviese. Režisierius Oskaras Koršunovas, choreografė Vesta Grabštaitė, Oskaro Koršunovo teatras
2004 Mėlynosios paukštės ugnis. Choreografas Andrius Pulkauninkas
2003 Bronius Kutavičius. Ugnis ir tikėjimas. Režisierius Jonas Vaitkus, choreografė Aira Naginevičiūtė, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras


Vaidmenys teatre:

2006 Frenkas. Roland Schimmelpfennig. Moteris iš praeities. Režisieriai Agnius Jankevičius ir Sakalas Uždavinys, Menų spaustuvė
2004 Sargybinis. Friedrich Schiller. Marija Stiuart. Režisierius Jonas Vaitkus, Lietuvos nacionalinis dramos teatras
2004 Vabzdys. Kristina Gudonytė. Vėjūnė velnio nuotaka. Režisierė Kristina Gudonytė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras


Spaudos atsiliepimai:

„Kompozicijos pradžia buvo intriguojanti. Baltoje marškoje tarsi placentoje besiblaškantis kūnas, ieškantis galimybės išlįsti į laisvę, kurią jis vis „išbando“ iškišdamas koją, galų gale tą laisvę pasiekia ir ilgai kildamas nuo žemės stengiasi joje susivokti, atsistodamas ant kojų ir pažvelgdamas į pasaulį iš aukštesnio taško. Po neilgo, bet raiškaus šokio intarpo, ant pusnuogio šokėjo kūno suprojektuojamas jo paties video vaizdas, kuris netrukus komiškai sumažintas persikelia ant grindų. Reikia pagirti išmoningą spektaklio apšvietimą ir muzikos parinkimą. Studentų spektakliuose šie elementai dažnokai lieka antrajame plane, tuo tarpu T.Gurevičiaus ir P.Lisausko projekte jie tiktai smarkiai pagerino kūrinio kokybę.

Kaip šokėjas P.Lisauskas – gana įdomi asmenybė. Gruboka jo plastika dar tobulintina, tačiau artistiškumas – gerokai įdomesnis, patraukiantis dėmesį, įsimenantis. [...] „Sankryžoje“ sukurto vaidmens pagrįstumui pritrūko pagrindo, šokėjas atidžiai sekė savo judesius, todėl atrodė susikaustęs, bet vis tik nestokojantis kūrybinės kibirkštėlės.“

Vita Mozūraitė Apie vidinius išgyvenimus ir jų apmąstymus prabyla jaunieji // Šokio naujienos. www.dance.lt 2005 10 31.

„Menų spaustuvės Kišeninėje salėje Lisauskas atliko kartu su Tautvilu Gurevičiumi sukurtą „Sankryžą“ – čia susikerta maksimalaus fizinio ir emocinio pasirengimo reikalaujanti choreografinė forma ir sudėtingos vaizdinės apšvietimo bei projekcijų struktūros. Ryškios, įsimenančios plastikos artistas maksimaliai perteikė abstrakčius muzikos ir šokio impulsus: išsilaisvinęs iš balto audeklo kokono, kūrė pavidalus, atliepiančius pusiau figūrines, pusiau abstrakčias iš viršaus besiliejančių vaizdo projekcijų formas.“

Helmutas Šabasevičius. Tarp eklektikos ir improvizacinio gaivalo. // Kultūros barai. – 2006, Nr. 6.