Biografija

Gimė 1978 m. gegužės 7 d. Šiauliuose. 1996-1998 m. mokėsi choreografijos Klaipėdos universiteto Menų fakultete. 1998-2002 m. studijavo aktorės-šokėjos specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2004 m. įgijo magistro laipsnį (kurso vadovė Anželika Cholina). Nuo 2006 m. dirba Gabijos gimnazijos pradinių klasių choreografijos mokytoja.

Dalyvavo įvairiuose seminaruose ir kursuose: Carmen Aguiar (Urugvajus), Victor Convalia (Prancūzija), Benno Voorham ir Sybrig Dokter (Švedija), Joe Alegado (Ispanija), Martin Kravitz (JAV), V. Kantauskienė (Lietuva).



Trumpas kūrybos aprašymas

Choreografijos darbai:

2006 Broomstick (muzikinis projektas)
2005 Siena (muzikinis projektas pagal Pink Floyd muziką)
2005 Panacėja, Lietuvos šokio informacijos centras
2004 Subatvakaris (kartu su Vaida Lungiene)
2002 Projektas su gyvos muzikos grupe „Ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu“
2002 Tie, kurie miega (kartu su Edita Stundyte)
2001 Farucca (kartu su Evaldu Taujanskiu)
2001 Va taip (kartu su Gyčiu Ivanausku)



Vaidmenys šokio spektakliuose:

2007 Aš tave labai myliu. Choreografas Gytis Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras
2006 Vyrai baltais sijonais. Choreografas Gytis Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras
2005 Praba. Choreografas Gytis Ivanauskas, Gyčio Ivanausko teatras
2004 Sekmadienis niekados. Choreografas Andrius Kurienius, Kauno muzikinis teatras;
2004 Processus. Choreografė Aira Naginevičiūtė, Lietuvos šokio informacijos centras
2004 Meilė ir magija mamos virtuvėje. Režisierius Cezaris Graužinis
2003 Trijų minučių romanas. Choreografas Andrius Kurienius, Kauno muzikinis teatras;
2002 Meilė. Choreografė Anželika Cholina, Anželikos Cholinos teatras
2002 Tango sūnus. Režisieriai Paulius Budraitis, Juanas Eduardo Gimenezas.
2001 A Work of Non Fiction. Choreografė Lena J. Gilbert-Vėžauskienė (JAV)
1999 Pamišusių merginų šokiai. Choreografė Anželika Cholina, Oskaro Koršunovo teatras


Spaudos atsiliepimai:

„Kitos jaunos choreografės Brigitos Urbietytės šokio spektaklis "Panacėja" įklimpo siužetiškume. Įdomi, šokio pasaulyje neliesta moterų liesinimosi problema atskleista gan originaliai, tačiau kartu pernelyg tiesmukai. Tarsi Alisa paskui triušį (tik ne baltą, o žalią) pro dureles į "kūno linijų taisymo" kliniką įsprukusi mergina praeina visas įmanomas liesinimosi stadijas, ir vos jai pasiekus podiumo mis lygį (vykęs Marilyn Monroe įvaizdžio ironizavimas) žalia širdies veiklos kreivė ekrane virsta tiese, pypsintis signalas – ištisiniu. Išsvajotasis rojus pasiektas. Į abstraktų šokio audinį įsiterpusios vėmimo, operacijos, vaistų rijimo scenos atrodė kiek dirbtinokas režisūrinis sprendimas, ir padėtį gelbėjo tik dviejų šokėjų – pačios B.Urbietytės ir Agnės Ramanauskaitės – išraiškingumas.“

Rūta Šalnaitė. Jei jau mirti – tai su muzika! Dešimtasis „Naujojo Baltijos šokio“ festivalis // 7 meno dienos. –2006 05 19.

„Panašia dekonstrukcine estetika paremta Brigitos Urbietytės ir Pauliaus Budraičio „Panacėja“. Į estetinius standartus nusitaikę menininkai pasitelkia ryškius, kiek groteskiškus vaizdus (scenografijos autorė – Marta Vosyliūtė), sąmoningai niveliuodami šokio ir judesio sąvokas, nepaisydami nei logikos, nei nuoseklumo – įtariu, kad tai jau tampa šiuolaikinės teatrinės kultūros standartu.“

Helmutas Šabasevičius. Tarp eklektikos ir improvizacinio gaivalo. // Kultūros barai. – 2006 Nr. 6